atsidvėkimas

atsidvėkìmas sm. (2) → atsidvėkti: Lapai medžio yra teip sakant spragais jo garavimo, kurie jo gausią drėgmę ištrauka, ir dėl tos priežasties tura savęsp spragus arba atsidvėkimus S.Dauk. \ dvėkimasis; atsidvėkimas